vedimas

vedìmas sm. (2) K, Š, Rtr; R151, MŽ200, Sut, M, vedìmos ind. → vesti: 1. K, NdŽ, KŽ. 2. Pri jaučio vedìmo buvo tėvas Pvn. ║ laikas, kai gyvuliai vedami į lauką: Lauko vedimè veršį atadaviau [į supirkimo punktą] Dglš. 3. refl. Be motynos vedìmos neina vaikai į bažninčią – tokie bugšti Šts. 4. Lex92, DP19, K, LL135, Š, ŠT90, NdŽ, FrnW, KŽ Pačios vedimas N, S.Dauk. Bet krikščioniškas žmogus daugiausiai dėl trijų priežastų vest tur, dėl kurių vėl vedìmas ir tekėjimas nuog Dievo yr įstatytas DP71. Kraujo giminystė ir vedimai labai dažnai būna karų priežastis tarp valdovų J.Balč. Daugiau nieko nešneka kaip apie vedimą; tad visi juokaudami ir perša Žem. Petro vedimas nusitęsė, nes motinėlė pasimirė Žem. ^ Vedimas ne šienapjūtė, o Velykos J.Paukš. Pirmas vedimas nuo Dievo siųstas, antrą žmonės rūpina, trečią biesas pataria LzP. | refl.: Į Šiaulius parsikėliau priš pat vedìmos Tt. 5. → vesti 8: Kad eime vedimu šitos šviesybės, tad visas kūnas gyvenimo mūsų čystas, šviesus ir kaip būtų akregiu tampa DP559. 6. NdŽ → vesti 14. 7. NdŽ, KŽ, Rsn → vesti 15: Jau ištvinkusios karvės prieš vedìmą veršio JI655. Ta [karvė] atvedė, kita pry vedìmo Pvn. Birželio trečio[je] atpula diena vedìmo, o dar užtęs Pvn. Pryš vedìmą prasčiai ėdė Šv. Karvėms po vedìmo duoda lūgno šaknų Pln. Lig vedìmo buvo mėnuo laiko, i nūdvėsė [karvė] Grd. Tik parejau [iš ligoninės], kitą dieną kiaulės vedìmas Erž. Lig [karvės] vedìmo kelios savaitikės – būsma ponai Vn. Karvė pri vedìmo susirgo NmŽ. Iš po vedìmo aš pry karvės negalėjau pryeiti: ka duos, viedras leka į šonus Lkv. Priš vedìmą jau matai, ka pilni papai yr[a], i melži tos krekenos biškiliuką End. 8. → vesti 17: Toks vedìmas vaikų: po du – kaip avis Krš. 9. → vesti 18: Tranai dėl spiečių vedìmo Vdkt. 10. kūrimas, sudarymas: Selekcija – žemės ūkio gamybos šaka – žemės ūkio augalų ir gyvulių veislių ir hibridų vedimas TŽŽ. Didžioji saldūninė [obelis] mano paties vedimo rš. 11. KII339 → vesti 24: Vandenio vedimas SD32. Vandens vedìmas KII339; N. Aleksys dirbąs prie elėktros vedìmo, tai uždirbąs vidutiniškai Krs. ×12. N, K, Š, ŠT122, NdŽ, FrnW → vesti 25: Užsiimdavo vedimu sūduose visokių kreivų ir puskreivių veikalų aplinkinių valsčionių A1885,48. Ilgai dar skambėjo Riškaus atmintyje drebąs balsas senojo Kajetono, aiškinančio jam skaičius ir knygų vedimo tvarką LzP. Sąskaitų vedimas SkŽ23. Jis rūpinasi metrikų vedimu sp. Ūkio vedìmas I. Vedimas kokio darbo kiek išgaliant I. Žemės ūkio vedimo sistema ETŽ. Kuomi gi labiausiai skiriasi mūsų kampo ūkės vedimas nuo prūsiško? TS1903,11b(V.Piet). Parejau čia – mun atrodo, kad suvisai kitas tas visas [ūkio] vedìmas y[ra] Trš. | Lietuviai turėjo nuolatinių karų vedimo išlaidas padengti K.Kors. \ vedimas; apvedimas; atvedimas; davedimas; įvedimas; išvedimas; nuvedimas; pavedimas; parvedimas; pervedimas; pravedimas; privedimas; suvedimas; užvedimas